KOMENTARAS

Kaip euro zonos ekonomikai sekasi atlaikyti muitų spaudimą?

Neapibrėžtumas dėl muitų ir prekybos su JAV perspektyvų gaubė euro zonos verslą nuo pat šių metų balandžio pradžios. Praėjus trims mėnesiams nuo žinių apie muitų įvedimą, pravartu panagrinėti kaip euro zonos verslas atlaiko muitų nerimą ir kaip patys muitai gali paveikti euro zonos ekonomiką. Tai – svarbus aspektas kiekvienai Baltijos valstybei, kadangi Baltijos šalių ekonomikų ciklai stipriai priklauso nuo eksporto srautų.

KOMENTARAS

EURIBOR minimumas – jau čia pat. Ko tikėtis toliau?

Pastaruoju metu tarpbankinės EURIBOR palūkanos sparčiai mažėja. Tai vienas svarbiausių finansinių rodiklių, nuo kurio tiesiogiai priklauso galutinė paskolų kaina gyventojams

KOMENTARAS

Moderni lyderystė: tarp dirbtinio intelekto ir žmogiškumo

Šiandienos dinamiškoje darbo aplinkoje dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tampa nebe ateities vizija, o realybe, kuri keičia mūsų darbo pobūdį. Nuo automatizuotų užduočių iki sudėtingų duomenų analizių ir komandų valdymo procesų stiprinimo – DI įrankiai vis dažniau integruojami į kasdienę veiklą. Nemažėja ir diskusijų apie jų poveikį darbuotojams, produktyvumo skatinimą bei CEO vaidmenį organizacijose. Nepaisant šios pažangos, kyla klausimas: kas iš tiesų komandas veda į sėkmę – DI ar žmogus?

KOMENTARAS

Baltijos šalių ekonomikos: Lietuva išlaiko lyderės poziciją

Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys bei išankstiniai makro rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje užfiksuotas BVP augimas, tuo metu, kai Latvijos ir Estijos ekonomikos toliau traukėsi.

KOMENTARAS

Neapibrėžtumo laikais – Baltijos šalių atsparumo pamokos

Šiandienos pasaulis, kupinas geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo, gali priminti sūpynes tarp realybės, lūkesčių, rizikų ir nežinios dėl ateities. Vis dėlto, kaip ir gamta, ekonomika vystosi cikliškai. Per pastaruosius dešimtmečius ne kartą neapibrėžtumą patyrusios Baltijos šalys įrodė, kad tvirtas ekonominis atsparumas gali padėti įveikti ne vieną iššūkį.

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika 2025-aisiais – tarp augimo ir audros debesų

2025 m. pradžia Lietuvos ekonomikai pažymėta dviprasmiškomis nuotaikomis. Viena vertus, žvelgiant į praėjusių metų pabaigą, situacija atrodė tarsi iš vadovėlio – ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį šalies BVP šoktelėjo net 3,7 proc., o tokio tempo nebuvome matę nuo pat 2022 m. pradžios. Atsigavusi pramonė, augančios mažmeninės prekybos apimtys, pagerėję vartotojų lūkesčiai ir net pirmieji būsto rinkos atsigavimo ženklai leido įžengti į 2025-uosius su aiškiai pozityvia nuotaika. Vis dėlto, kaip dažnai nutinka ekonomikoje, tai, kas kyla, negali augti amžinai.

KOMENTARAS

Dirbtinis intelektas ir žmogiškas ryšys: kiek finansinių sprendimų galime patikėti technologijoms?

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinių paslaugų dalimi – ne išimtis ir bankininkystė. Tačiau skirtingai nei kitose srityse, čia DI paliečia tai, kas ypač jautru – mūsų finansus, pasitikėjimą, asmeninę atsakomybę. Todėl kalbėdami apie DI vis dažniau grįžtame prie esminio klausimo: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų siūlomo efektyvumo ir žmogiško ryšio, kurio vis dar taip laukia klientas?

KOMENTARAS

Ar Estija iškovos 2025 m. Baltijos šalių ekonomikos žvaigždės titulą?

Praėję treji metai Estijai nepagailėjo ekonominių išbandymų: 2022 m. šalies BVP beveik neaugo (+0,06 proc.), 2023 m. smuko 3,3 proc., o 2024 m. susitraukė dar 0,3 proc. Tai buvo blogiausias rezultatas Baltijos regione ir vienas prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau, kaip rodo istorija, net ir giliausios recesijos turi pabaigą. Ar 2025-ieji gali būti lūžio metai Estijai, padarysiantys ją Baltijos regiono ekonomikos žvaigžde?

KOMENTARAS

Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka

Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas.

KOMENTARAS

Lėtėjanti JAV ekonomika – konkurencinio pranašumo šansas Baltijos šalių verslams

2024 m. pabaigoje, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, finansų rinkose tvyrojo optimizmas. Tikėtasi, kad verslui palanki administracija skatins ekonomikos augimą, o JAV įmonių akcijų kainos toliau kils. Tuo metu euro zonos ekonomikai prognozuotas silpnumas, ypač Vokietijai balansavus ties recesijos riba. Euro ir dolerio kursas beveik pasiekė paritetą, investuotojai perkėlinėjo kapitalą iš Europos į JAV. Tačiau 2025-ieji prasidėjo kitaip, nei tikėtasi – JAV ekonomikos perspektyvos ėmė kelti abejonių, o euro zonos ekonomika demonstravo atsigavimo ženklus.

KOMENTARAS

Ar vis dar tenka rinktis tarp profesinės sėkmės ir asmeninio gyvenimo?

Lietuvoje sparčiai kinta lyderystės supratimas, tačiau klausimas, kaip suderinti karjerą ir asmeninį gyvenimą, išlieka aktualus daugeliui profesionalų ir lyderių. Sėkmė nebėra vertinama vien pagal užimamas pareigas ar finansinius rodiklius – vis didesnį vaidmenį įgauna profesinio ir asmeninio gyvenimo balansas bei tvari lyderystė.

MAKROEKONOMIKA

Kodėl Lietuvos vartotojų optimizmas – didžiausias Europos Sąjungoje?

Lietuvos vartotojų optimizmas kovo mėnesį buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o Lietuva ir Lenkija – vienintelės valstybės, kur vartotojų optimizmo