KOMENTARAS

Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?

Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje. Tad kaipgi keisis euro zonos infliacija artimiausiais mėnesiais?

KOMENTARAS

Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos: lipame iš duobės?

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

KOMENTARAS

Ką Lietuvos ekonomikai reikš didesnės gyventojų pajamos 2026 m.?

Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, kurie tiesiogiai paveiks gyventojų pajamas ir jų finansinius sprendimus. Didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, pensijos vidutiniškai augs apie 12 proc., o daliai gyventojų atsiveria galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos. Tai reiškia, kad į namų ūkių biudžetus papildomai įplauks daugiau lėšų. O kaip tai atsilieps Lietuvos ekonomikai?

KOMENTARAS

Baltijos šalių perspektyvos 2026 metais: didžiausiu potencialu išsiskiria Lietuva

Baltijos šalys į 2026 metus žengia makroekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau toliau demonstruoja atsparumą ir rodo laipsniško atsigavimo požymius. Didžiausiu potencialu visame regione išsiskiria Lietuva, o artėjant naujiems metams, kyla klausimas, kaip šį potencialą išlaikyti ir paversti tvariu augimu.

KOMENTARAS

Kas laukia gyventojų pensijų Baltijos šalyse: estų pavyzdys parodė skaudžią pamoką

Baltijos šalių vyriausybės, siekdamos trumpalaikio populiarumo, kartais rizikuoja sprendimais, kurie ilgainiui gali susilpninti visuomenės finansinį stabilumą. Estijos patirtis parodė, kaip lengva, politikams įsikišus, paversti pensijų sistemą eksperimentų lauku. Tad ką šiandien galime padaryti, kad rytoj išliktume finansiškai nepriklausomi ir orūs senatvėje?

KOMENTARAS

Lietuvos skolinimo rinka muša rekordus, būsto paskolų augimas lenkia net pandeminį piką

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos paskolų rinka pademonstravo įspūdingą augimą. Naujos paskolos siekia rekordinius lygius, o būsto paskolų apimtys kyla sparčiau nei pandemijos laikotarpiu. Tai rodo, kad gyventojų ir verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis atsigauna – gyventojai aktyviai grįžta į būsto rinką, o verslas planuoja investicijas.

KOMENTARAS

Kaip euro zonos ekonomikai sekasi atlaikyti muitų spaudimą?

Neapibrėžtumas dėl muitų ir prekybos su JAV perspektyvų gaubė euro zonos verslą nuo pat šių metų balandžio pradžios. Praėjus trims mėnesiams nuo žinių apie muitų įvedimą, pravartu panagrinėti kaip euro zonos verslas atlaiko muitų nerimą ir kaip patys muitai gali paveikti euro zonos ekonomiką. Tai – svarbus aspektas kiekvienai Baltijos valstybei, kadangi Baltijos šalių ekonomikų ciklai stipriai priklauso nuo eksporto srautų.

KOMENTARAS

EURIBOR minimumas – jau čia pat. Ko tikėtis toliau?

Pastaruoju metu tarpbankinės EURIBOR palūkanos sparčiai mažėja. Tai vienas svarbiausių finansinių rodiklių, nuo kurio tiesiogiai priklauso galutinė paskolų kaina gyventojams

KOMENTARAS

Moderni lyderystė: tarp dirbtinio intelekto ir žmogiškumo

Šiandienos dinamiškoje darbo aplinkoje dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tampa nebe ateities vizija, o realybe, kuri keičia mūsų darbo pobūdį. Nuo automatizuotų užduočių iki sudėtingų duomenų analizių ir komandų valdymo procesų stiprinimo – DI įrankiai vis dažniau integruojami į kasdienę veiklą. Nemažėja ir diskusijų apie jų poveikį darbuotojams, produktyvumo skatinimą bei CEO vaidmenį organizacijose. Nepaisant šios pažangos, kyla klausimas: kas iš tiesų komandas veda į sėkmę – DI ar žmogus?

KOMENTARAS

Baltijos šalių ekonomikos: Lietuva išlaiko lyderės poziciją

Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys bei išankstiniai makro rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje užfiksuotas BVP augimas, tuo metu, kai Latvijos ir Estijos ekonomikos toliau traukėsi.

KOMENTARAS

Neapibrėžtumo laikais – Baltijos šalių atsparumo pamokos

Šiandienos pasaulis, kupinas geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo, gali priminti sūpynes tarp realybės, lūkesčių, rizikų ir nežinios dėl ateities. Vis dėlto, kaip ir gamta, ekonomika vystosi cikliškai. Per pastaruosius dešimtmečius ne kartą neapibrėžtumą patyrusios Baltijos šalys įrodė, kad tvirtas ekonominis atsparumas gali padėti įveikti ne vieną iššūkį.

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika 2025-aisiais – tarp augimo ir audros debesų

2025 m. pradžia Lietuvos ekonomikai pažymėta dviprasmiškomis nuotaikomis. Viena vertus, žvelgiant į praėjusių metų pabaigą, situacija atrodė tarsi iš vadovėlio – ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį šalies BVP šoktelėjo net 3,7 proc., o tokio tempo nebuvome matę nuo pat 2022 m. pradžios. Atsigavusi pramonė, augančios mažmeninės prekybos apimtys, pagerėję vartotojų lūkesčiai ir net pirmieji būsto rinkos atsigavimo ženklai leido įžengti į 2025-uosius su aiškiai pozityvia nuotaika. Vis dėlto, kaip dažnai nutinka ekonomikoje, tai, kas kyla, negali augti amžinai.

KOMENTARAS

Dirbtinis intelektas ir žmogiškas ryšys: kiek finansinių sprendimų galime patikėti technologijoms?

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinių paslaugų dalimi – ne išimtis ir bankininkystė. Tačiau skirtingai nei kitose srityse, čia DI paliečia tai, kas ypač jautru – mūsų finansus, pasitikėjimą, asmeninę atsakomybę. Todėl kalbėdami apie DI vis dažniau grįžtame prie esminio klausimo: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų siūlomo efektyvumo ir žmogiško ryšio, kurio vis dar taip laukia klientas?

KOMENTARAS

Ar Estija iškovos 2025 m. Baltijos šalių ekonomikos žvaigždės titulą?

Praėję treji metai Estijai nepagailėjo ekonominių išbandymų: 2022 m. šalies BVP beveik neaugo (+0,06 proc.), 2023 m. smuko 3,3 proc., o 2024 m. susitraukė dar 0,3 proc. Tai buvo blogiausias rezultatas Baltijos regione ir vienas prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau, kaip rodo istorija, net ir giliausios recesijos turi pabaigą. Ar 2025-ieji gali būti lūžio metai Estijai, padarysiantys ją Baltijos regiono ekonomikos žvaigžde?

KOMENTARAS

Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka

Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas.